BALANDŽIO 18 DIENĄ

10.00 VALANDĄ

JUODUPĖS LOPŠELIO-DARŽELIO SALĖJE

VYKS VELYKINĖ PRAMOGĖLĖ!

NEPAMIRŠKITE ATSINEŠTI MARGUČIŲ IR GEROS NUOTAIKOS.

velyku-zuikis

Kas yra kalba? Dažnas kalbą supranta tik kaip „minčių reiškimą balsu“, tačiau iš tiesų kalbėjimas yra tik viena kalbos medalio pusė. Kita pusė yra kalbos supratimas. Kad vaikas pradėtų tarti žodžius, pradžiai jis turi juos išgirsti, suprasti, ir tik tuomet jis gali išmokti juos tarti. Tyrinėtojų manymu, 1-2 metų vaikas supranta penkis kartus daugiau žodžių, nei moka (ar bando) pasakyti. Be to, žmogus (taip pat ir vaikas) bendrauti gali ne tik žodžiais – gestai, intonacijos yra svarbi bendravimo dalis. Pavyzdžiui, vaikas gali nemokėti pasakyti žodžio „taip“, bet jis jau gali bendrauti pritariamai palinksėdamas galva.

Kas yra žodis? Kartais tėveliai be reikalo ima panikuoti, manydami, kad jų vaikas nekalba. Tačiau tereikia įdėmiau stebėti vaiką, įsiklausyti, ir pamatysite, kad žodžių jo žodyne yra gerokai daugiau, nei pradžioje galvojote. Pavyzdžiui, jei vaikas rodo į puodelį ir sako „po“, tai daro nuosekliai, tai jau yra žodis! Tiesiog vaikas dar nėra taip gerai įgudęs, jo kalbos padargai dar nėra išlavėję pakankamai, kad galėtų ištarti šį triskiemenį žodį. Skaičiuokite, užsirašykite šiuos žodžius – taip ne tik bus lengviau sekti vaiko raidą, bet vėliau bus smagu pavartyti vaiko „žodynėlį“.

Kaip vaikas mokosi kalbos? Prisiminkite, kaip jūs pradėjote mokytis užsienio kalbos: mokytoja rodydavo jums paveikslėlius, juos įvardindavo, o jums reikėdavo pakartoti – pavyzdžiui, „a cat“, „a dog“. Panašiai kalbėti mokosi ir vaikas: jis girdi žodžius, pamažu perpranta jų reikšmę, bando pasakyti, kartoja, kol galiausiai išmoksta juos ištarti taip pat gerai, kaip ir jūs.

Kaip galite paskatinti kalbos raidą? Nuo pat gimimo bendraukite su vaiku kuo daugiau. Vos gimęs kūdikis jau fiksuoja garsus, pradeda eksperimentus su savo balsu. Daug skaitykite, dainuokite daineles, skatinkite vaiką pamėgdžioti garsus ir gestus. Išnaudokite kasdienes situacijas – pavyzdžiui, jei kaskart duodami gerti pasakysite tai vaikui, jis šį žodį išmoks greičiau. Vadovaukitės principu: su vaiku kalbėti reikia viena pakopa sudėtingesne kalba, nei kalba pats vaikas. Taigi, jei vaiko žodyne atsirado pirmieji dviskiemeniai žodžiai, pradėkite naudoti kuo daugiau triskiemenių žodžių ir dviejų žodžių sakinukų. Kai vaikas jau kalba jungdamas du žodžius, pereikite prie trijų. Pavyzdžiui:

1) Mama.

2) Mamytė. Mama eina. Kur mama?

3) Mamytė eina namo. Kur mamytės batukai?

                                                                                 Tėvų darželis.lt

<… viskas prasideda nuo raidės. Vaikas įsimena savo vardo raidę, tada kitų, jam svarbių žmonių, vardo raides. (Tarp jų gali būti ir M – mama, T – tėtė.) Taip J tampa Jonu, BBarbora ir t. t. … maždaug ketverių metų vaikui noras mokytis ir smalsumas raidėms yra tarsi savaiminis. Svarbu nepraleisti to momento, bet ir neperspausti….>  plačiau–>>

kada-reikalinga-logopedo-pagalbaVaiko kalbos raida labai individuali. Lėčiau vaikų kalba gali plėtotis dėl daugelio priežasčių: paveldėjimo ypatumų, klausos susilpnėjimo, raidos sutrikimų, netinkamo kalbinio mikroklimato ir t.t.

Kada pradėti nerimauti? Tai priklauso nuo vaiko kalbos būklės: kaip vaikas kalba – garsais, garsiažodžiais ar žodžiais, sakinukais, kokia kalbos garsinė struktūra, kokius garsus taria taisyklingai, kokių netaria, kiek turtingas žodynas, kokie pasakojamosios kalbos gebėjimai.

Vaiko kalba ikimokykliniame amžiuje nuolat lavėja, vis taisyklingiau tariami garsai, tikslėja daugiaskiemenių žodžių tarimas, turtėja žodynas, sudėtingesnė tampa gramatinė kalbos sandara, plėtojasi rišlioji kalba. Fiziologinis šveplavimas baigiasi apie penktuosius metus, o tai reiškia, kad garsinė kalba pilnai susiformuoja. Nedideli nukrypimai nuo šios amžiaus ribos dar nerodo sutrikimo požymių.

Tačiau, jei jums atrodo, kad vaiko kalba nepakankamai išlavėjusi pagal amžių, sunkiai suprantama aplinkiniams, vaikas painioja garsus, netaria kai kurių ar daugelio garsų, ,,iškraipo“ ar sutrumpina žodžius, nedelsdami ieškokite logopedo konsultacijos. Tik tuomet galėsite pasidžiaugti, kad be reikalo nerimaujate arba nustačius kalbos sutrikimus, bus suteikta logopedo pagalba.

smulkios-motorikos-svarbaJau seniai nustatyta, kad lavinant smulkiąją motoriką gerėja ir kalbinė motorika, nes aktyvinami kalbos motoriniai centrai galvos smegenyse, todėl kalbos padargų judesiai atliekami greičiau, tiksliau. Logopedinėje literatūroje nurodoma, kad vaikai, kuriems buvo sudarytos palankios sąlygos mankštinti rankų pirštus, greičiau pradeda taisyklingai, aiškiai kalbėti, gerai artikuliuoti garsus. Mankštinant rankų pirštus daroma tiesioginė įtaka vaiko kalbos vystymuisi.

Smulkiosios motorikos lavinimo pratimai:

  • Piešimas, spalvinimas;
  • Lipdymas iš pastilino;
  • Tešlos minkymas;
  • Kirpimas žirklutėmis;
  • Popieriaus plėšymas smulkiais gabalėliais;
  • Mozaikos dėliojimas;
  • Virvučių varstymas į skylutes;
  • Sagučių ar kitų daiktų dėliojimas į dėžutę;
  • Karolių vėrimas ant virvutės;
  • Pupelių, makaronų ir pan. rūšiavimas pagal formą, spalvą į atskiras krūveles ar dėžutes;
  • Konstravimas (LEGO konstruktoriai iš smulkesnių detalių);

Be to išmokykite vaiką su pirštukais atlikti įvairius pratimėlius:

  • Nykščiu paliesti kiekvieną tos pačios rankos pirštą („pirštukai sveikinasi“)
  • Sunerti plaštakas ir sukti nykščius ratu („šokdynė“)
  • Barbenti pirštais į stalą („grojam pianinu“)
  • Gniaužti rankas į kumštį ir atleisti (abi kartu, paskui pakaitomis)

 Pūtimo pratimai:

  • Pūsti žaislinio malūnėlio sparnus;
  • Pūsti muilo burbulus;
  • Pro kokteilių šiaudelį pūsti į vandenį, kad burbuliuotų;
  • Pūsti vatos gumuliukus į vartus (t.y. tarp dviejų bokštelių ar kubelių);
  • Pūsti į snaiges, iškirptas iš plono popieriaus ir pririštas prie siūlo.

Kalba savaime neišsivysto. Ją vaikas išmoksta bendraudamas su suaugusiais, pamėgdžiodamas juos ir jų padedamas, todėl bendrauti su vaiku būtina nuo pat ankstyvos vaikystės. Kuo daugiau bendrausime su vaiku, tuo lengviau ir sėkmingiau vaikas mokysis kalbos. Turtindami vaiko kalbą nepamirškite, jog vaikai mokosi žaisdami, pagirkite už pastangas.