Baimė ir nerimas yra natūralios ir žmogui svarbios emocijos. Normalus nerimo lygis padeda žmogui mobilizuoti organizmo funkcijas (pagerina dėmesio koncentraciją, atmintį, loginį mąstymą), skatina ieškoti sprendimo, savarankiškai elgtis, tyrinėti naujas situacijas. Taip po truputį vaikas vis labiau pasitiki savimi, tampa savarankiškas.
Kai vaikas jaučia per didelį nerimą, jam sunku elgtis natūraliai, išreikšti save – laisvai kalbėti, klausyti, užmegzti pažintį, pasakyti savo nuomonę. Pasitikėjimas ima mažėti, pradedama jaustis nepilnaverčiu, nepritampančiu.
Požymiai, kad vaikas patiria pernelyg didelį nerimą:
- pykčio proveržiai, agresija, neramumas, irzlumas, greit pasirodančios ašaros
- prieštaravimai, nepaklusnumas, suaugusiųjų ignoravimas
- drovumas, baikštumas, atsiskyrimas
- naujos veiklos baimė
- pesimizmas ir neigiamas mąstymas (atsimena tik savo nesėkmes, sėkmes greit pamiršta, dažnai kaltina ir kritikuoja save)
- nuolatinis nerimas dėl dalykų, kurie gali įvykti ar įvyks ateityje
- greitas nuovargis, fiziniai nusiskundimai (galvos, pilvo skausmai), miego sutrikimai (sunku užmigti ar išmiegoti, kamuoja košmarai, nakties baimė), bloga atmintis ir dėmesio koncentracija, prastas apetitas
Rekomendacijos vaiko pasitikėjimo savimi ugdymui:
- Rodykite vaikui meilę ir pagarbą.
- Priimkite jo individualybę, venkite lyginimo su kitais.
- Įžvelkite vaiko stipriąsias puses.
- Išreikškite savo džiaugsmą, kai vaikas padaro kažką gero.
- Užduočių atlikimą išskaidykite į etapus, kad po kiekvieno žingsnelio patirta sėkmė skatintų vaiką veikti toliau.
- Įvertinkite vaiko įdėtas pastangas, net jei darbas nėra atliktas taip, kaip jums norisi.
- Kritikuokite konkrečius veiksmus, poelgius, žodžius, bet ne vaiko asmenybę. Tai darykite individualiai, kitiems negirdint.
- Naudokite aiškią, su vaiku aptartą, paskatinimų/drausminimo sistemą už elgesio taisyklių laikymąsi/nesilaikymą.
- Venkite etikečių “klijavimo” (,,tinginys”, ,,rėksnys” ir pan.)
- Mokykite vaiką teigiamai apie save kalbėti, galvoti. Priminkite, kad sutrikti, suklysti, pasimesti yra normalu.
- Skatinkite vaiko emocijų raišką, kalbėkite su juo apie jausmus.
- Padrąsinkite, kai vaikas abejoja, dvejoja.
- Pasitikėkite vaiku, leiskite suprasti, kad jis atsako už savo poelgius ir veiksmus.
- Leiskite vaikui pačiam spręsti savo problemas, kai jis tai gali daryti.
- Skirkite vaikui tam tikras pareigas, kad jis galėtų jaustis svarbiu, reišmingu.
Psichologė Eglė Gudelienė